- tarmenė
- tarmenė (neol.) sf. KŽ 1. LB420 žr. tarmė 1: Jis (A.Juška) pažinojo visas lietuviškos kalbos tarmenes kaip retai kas A1883,248. Jis (Daukantas) rašė tarmene ypatinga A1885,90(Bs). 2. tarminė forma: Kalbos tyrikai Juškevičės dainose atras tikras kasyklas visokių senoviškų žodžių ir pasenusių tarmenių A1884,313.
Dictionary of the Lithuanian Language.